Mokslu grįsta politika - geresnės sveikatos garantas. Interviu su prof. Viliumi Grabausku

prof. Vilius Grabauskas

Lapkričio 29-30 dienomis Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ įvyks metinė tarptautinė Sveikatos forumo konferencija „Sveikatą 2020 metams kuriame šiandien“. Renginyje dalyvaus Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai, valstybinių institucijų atstovai, verslo ir pramonės organizacijos, akademinės bendruomenės nariai, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaidos bei visuomenės atstovai iš daugelio šalių, pranešimus skaitys žinomi lektoriai.

Apie šio renginio reikšmę ir mokslu grindžiamos sveikatos politikos svarbą kalbame su Sveikatos forumo Tarybos pirmininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kancleriu prof. habil. dr. Viliumi Grabausku.

 


- Kokiu tikslu buvo įkurtas Sveikatos forumas?
- Pernai Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas  Kalėtinas aplankė gydytojus rengiančius universitetus, didžiąsias ligonines, verslo struktūras ir ragino prisidėti prie inovacijų sveikatos apsaugos sistemoje propagavimo. Bet Lietuvoje inovacijos terminas yra per siaurai suprantamas ir paprastai redukuojamas į aukštąsias technologijas. 
Mes aptarėme,  kokią sveikatos politiką formuoja tarptautinės organizacijos ir ką reikėtų daryti,  kad gerėtų Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai.
Lietuvos žmonių sveikatos problemos yra  žinomos. Tai lėtinės neinfekcinės ligos. Buvo akivaizdu, kad orientuojantis vien  į aukštąsias technologijas, neužkertant kelio ligų atsiradimui, sveikatos rodiklių nacionaliniu mastu tikrai nepavyks pagerinti.
Norime ar nenorime, reikia vykdyti mokslu grindžiamą  sveikatos politiką, aiškiai įvardijant konkrečias spręstinas problemas, o jų sprendimui pajungiant ne tik sveikatos, bet ir visus kitus sektorius.
Ieškojome galimybių įforminti visuomeninę iniciatyvą, kurioje dalyvautų ir valstybinės institucijos, ir visuomeninės organizacijos, ir mokslas, ir verslas, ir ne tik sveikatos priežiūros, bet ir visi kiti įmanomi sektoriai. Nusprendėme, kad mūsų teisinėje sistemoje priimtiniausia būtų asociacijos forma. Pernai gruodžio mėnesį vykusioje steigiamojoje konferencijoje ir buvo įkurta asociacija „Sveikatos forumas“.
Jos steigėjais tapo Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus, Mykolo Romerio universitetai, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos universiteto ligoninė Kauno klinikos, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, kitos valstybinės institucijos ir visuomeninės organizacijos.

- Kaip galėtumėte apibūdinti Sveikatos forumo tikslus?

- Forumas siekia įtraukti į nuolatinę diskusiją akademinę bendruomenę, valstybės pareigūnus, medikus ir verslo atstovus, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą  ir visus norinčius, kurie pasidalindami skirtinga patirtimi ir inovatyviomis idėjomis, plėtodami tarpsektorinį bendradarbiavimą,  galėtų prisidėti formuojant pažangią šalies sveikatos politiką bei tobulinti joje vykstančius procesus.
Toks nacionalinis dialogas per forumo modelį turėtų būti platforma diskusijoms, kaip geriau siekti Lietuvos žmonių sveikatos, kaip geriau organizuoti ligų prevenciją, kaip geriau organizuoti sveikatos priežiūrą, kaip būti aktyviems, pasirengusiems įvairiausioms inovacijoms.
Pagrindinis Sveikatos forumo tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir ilgaamžiškumas. Sveikatos priežiūros sistema yra pernelyg sudėtinga ir įtraukia daug sričių, kurios tik plėtojamos visos kartu gali duoti norimą rezultatą. Todėl Sveikatos forumas veikia kaip platforma, padedanti plėtoti inovatyvių sveikatos priežiūros procesų kūrimą ir plėtrą bei užtikrinanti bendradarbiavimą, ieškant Lietuvai tinkamiausių sveikatos politikos ir strategijos krypčių.
Forume skirtingų profesijų ir skirtingos patirties žmonės turi galimybę viešai išsakyti savo mintis, nes viešojoje erdvėje vyrauja neigiamos informacijos srautas. Tuo tarpu padėtis sveikatos apsaugoje nėra tokia bloga. Lietuva tvarkosi su pagrindinėmis problemomis ir konkrečiose srityse matoma pažanga. Maždaug du trečdaliai rodiklių, užsibrėžtų Lietuvos sveikatos programoje,  gerėjo ir viršijo numatytą lygį.
Lietuva nuo pat 1990 metų buvo labai aukštai vertinama tarptautiniu lygmeniu, nes sveikatos politika buvo grindžiama mokslu.  

- Apibūdinkite rengiamos konferencijos svarbą ir išskirtinumą. 

- Europiniu lygmeniu  bus diskutuojama apie sveikatos problemas, apie ligų atsiradimo priežastis, nes tik jas žinant, galima užkirsti joms kelią.
Konferenciją dalyvavimų pagerbs ir įvadinį pranešimą perskaitys PSO Europos regiono biuro direktorė Zsuzsanna Jakob, populiariai vadinama Europos sveikatos ministre,  paskutiniuosius 20 metų dirbanti PSO ir  turinti didžiulę patirtį. Pranešimus skaitys žymūs Lietuvos ir užsienio ekspertai.
Konferencijos organizatoriai laukia aktyvavo dalyvavimo ir tikisi, kad pateiktos idėjos bus naudingos ir specialistams, ir visiems besidomintiems sveikatos problematika. 

- Į kokią tematiką bus  orientuojamasi, kam skiriamas  didžiausias dėmesys? 
- Inovacijų problematika yra labai plati ir klausimas sudėtingas tuo, kad vienu renginiu  negalima išspręsti visų problemų, bet pabandėme apjungti pagrindinius elementus. Atsižvelgdami į tai, ko reikia ligų prevencijai, ankstyvai diagnostikai ir gydymui, informaciją suskirstėme į keturias tematines dalis. 
Pirmoje dalyje, sesijoje „Lietuvos ir Europos sveikata 2020 m.“  bus kalbama apie mokslinius sveikatos politikos pagrindus. Bus apžvelgti svarbiausi Europos Sąjungos ir PSO sveikatos politikos dokumentai ir pateiktos pažangiausios politikos idėjos. Bus apžvelgta ir  naujoji Lietuvos sveikatos programa  iki 2020 metų. Ekspertai  diskutuos apie veiksnius, būtinus sėkmingam šios programos įgyvendinimui. 
Sesija „Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) ir sveikas senėjimas“ skirta   PSO Europos regiono lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės strategijos iki 2020 metų įgyvendinimo principams  apibūdinti, gerosios šių ligų valdymo praktikos pavyzdžiams kitose šalyse apžvelgti, taip pat Lietuvos patirčiai šioje srityje pristatyti. Ekspertų diskusijoje bus aptariamas sveikatos priežiūros specialistų, pacientų, visuomenės sveikatos biurų ir nevyriausybinių organizacijų indėlis į lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką ir valdymą.  
Sesijoje „Sveikatos technologijų vertinimo svarba sveikatos politikoje“ svarbiausias dėmesys bus skiriamas sveikatos technologijų vertinimo tikslams ir pagrindiniams principams, apžvelgiama geroji tarptautinė praktika. Bus akcentuojama šių technologijų vertinimo nauda, saugant pacientus ir siekiant sveikatos technologijų prieinamumo bei efektyvumo augimo sveikatos sektoriuje. Ekspertų diskusijoje bus pristatyti sėkmingi įrodymais pagrįstos medicinos ir visuomenės sveikatos tarpsektorinio bendradarbiavimo pavyzdžiai, aptariami pacientų poreikiai ir kalbama apie sveikatos technologijų vertinimą Lietuvoje ir kitose ES šalyse. 
Sesijoje „Racionalus naujų sveikatos technologijų diegimas“ bus supažindinta su pagrindinėmis naujų sveikatos technologijų diegimo gairėmis bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“. Čia bus pateikiami tarptautiniai šių technologijų diegimo modeliai ir pristatyti mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialo sutelkimo pavyzdžiai - Santaros ir Santakos slėniai. Ekspertų diskutuos naujų sveikatos technologijų planavimo klausimais.



Kalbėjosi Algirdas Valentas
Lietuvos sveikata Nr. 47 (990), 2012 lapkričio 22-28 d.